Atsisakykime nedraugiško melo

Atkreipiame dėmėsį į Lietuvoje skleidžiamą netiesą. Susisiekiame su netiesos skleidėjais išsiaiškinti, ar sąmoningai skleidžia netiesą. Prašome, kad pašalintų netiesą, ir paskelbtų netiesos paneigimą. Sąmoningai skleidžiama netiesa yra melas, o jos tokie skleidėjai yra melagiai.

Nagrinėtinos laidos

Lietuvos Radijas ir Televizija. LRT.

2019.11.03 LRT. Istorijos detektyvai. Situacijos dėl generolo Vėtros atminimo lentos nukabinimo pramintais takais: kas yra herojus istorijoje?

  • AK: Šioje laidoje apžvelgiama Jono Noreikos biografija ir toliau diskutuojama, kas gali būti laikomas didvyriu. Yra paminėtas svarbus faktas, kad kai kurie jo pavaldiniai 1941 metų liepos mėnesiai dalyvavo žydų žudyme, tarp jų įvardytas Telšių vyrų išžudytojas Bronius Juodikis.
  • Pasakyta: dėl Generolo Jono Noreikos atminimo. Parašyta: dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo. AK: Pabrėžtina, kad kapitonas Jonas Noreika nebuvo generolas. Jis po karo prisiėmė sau slapyvardį Generolas Vėtra, tad kaip "generolas" buvo tik apsišaukėlis.
  • Tada į viešumą buvo iškelti dokumentai... AK: Dokumentas dėl Žagarės geto steigimo buvo žinomas ir kabinant lentą. Jisai paskelbtas 1973 metais sovietų knygoje, "Masinės žudynės Lietuvoje", antrame tome, Nr.176, ps.226-227.)
  • Tai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Netgi tie, kurie buvo prieš J.Noreikos atiminimo įamžinimą, nepritarė. (AK: Teiginys šališkas. Dalis visuomenės pasipiktino, dalis nepasipiktino. Dalis pritarė, dalis nepritarė.)
  • 1943 m. Štuthofo kalėjimas. "labai greitai įsitraukė į antinacinę veiklą" (AK: Teiginys nepagrįstas. Suvoktina, kad vokiečių pastangos mobilizuoti lietuvius į SS prasidėjo tiktai vokiečiams bepralaimint Stalingrado mūšį, tai yra, 1943 metais.)
  • todėl 1943 m. vasario mėn. 23 d. jis buvo gestapo areštuotas ir nusiųstas į Štuthofo koncentracijos lagerį AK: Jis buvo iškart paleistas, paskui vėl suimtas kovo mėn. viduryje. Antanas Valiukėnas taip apibūdina: Kai vasario 24 d. lietuvių delegacija pasiekė Šiaulius, savo akimis galėjo matyti, kad lietuvių legiono formavimas jau vyko sparčiai ir kad į generalinių tarėjų norus nebuvo atsižvelgta. Šiaulių apskrities viršininkas Noreika, kuris vasario pabaigoje buvo suimtas, jiems atvykus informavo, kad vokiškasis Šiaulių apygardos komisaras Gewecke išleido keletą įsakymų mobilizacijai vykdyti.
  • Pralaimėjus Vokietijai karą, jis galėjo pasitraukti į Vakarus, kur buvo jo šeima, tačiau Noreika nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir kovoti prieš sovietus AK: Žinome iš Algirdo Vokietaičio prisiminimų, kad karo gale Noreika buvo sovietų laikomas kareivinėse Slupske, Lenkijoje, ir buvo sovietų kariuomenės mobilizuotas 1945 m. gegužės mėn. pradžioje

Žinių radijas

Apie Žinių radiją UAB „Litvalda“ akcininkai yra Augustinas ir Dalė Rakauskai. 99,8 % UAB „Žinių radijas“ akcijų valdo UAB „Litvalda“. Asta Lataitytė. l.e.p. generalinė direktorė, Turinio vadovė.

2019.09.01 Žinių radijas. Greiti pietūs. Kas klysta apie Noreiką? Algis Ramanauskas kalbina Arkadijų Vinokurą, Arvydą Anušauską.

  • Pavadinimas: Kas klysta apie Noreiką?
    • AK: Pavadinimas netarnauja tiesai. Tiesiog kelia abejones, tarsi nebūtų akivaizdžios tiesos: LAF Telšiai vadas kapitonas Jonas Noreika darė politiką iš genocido, jo pavaldiniai 1941 metų liepos mėnesį sušaudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių.
  • Arvydas Anušauskas: Visi tie faktai apie kuriuos dabar kalbama [apie Noreiką] buvo žinomi. Nuo 92-ųjų, 93-ųjų metų.
    • AK: 2018 m. gruodžio mėn. Lietuvos ypatingajame archyve jam papasakojau, kaip LAF Telšiai vadas kpt.Jonas Noreika nusivedė į Kauną savo pavaldinius, žudynių rengėjus Bronių Juodikį ir Povilą Alimą sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę. A.Anušauskas pasakė, "Prieš žudynes." Pasakiau, "Ne, po žudynių."
  • 14:00. Algis Ramanauskas: Logikos klaida. Bandė prilipinti yra lygiai tas pats kas prilipina. Defending History, Dovydo Katzo saitas, jie ten lipina su didžiausia sekme. Evaldas Balčiūnas anarcho-komunistinis portalas.
    • AK: Ar nesigauna, kad A.Ramanauskas kažką "bando prilipinti" kitiems?
  • 14:30. Arkadijus Vinokuras: Zenonas Ignatavičius, Katzas buvo, kunigas, kuris iš Vyžuonos bažnyčios sakyklos,1941 metai, čia labai svarbu, liepos mėnesį iš sakyklos sako, "Nežudykite žydų, aš draudžiu jums." Po mėnesio nacių kolaborantai sušaudė kartu su 500 žydais ir įmetė į ta pačią duobę. Ar jo vardu negalima vadinti gatves ir mokyklas?
    • AK: A.Vinokuras supainiojo genocidą vykdžiusio bataliono kapelioną kun.Zenoną Ignatavičių su Kun.Ignu Ragauskiu.
  • 20:00 Arvydas Anušauskas: Mano tėvo kaime, du žmones, iš Butrimonių geto pabėgusius, gelbėjo. Visas kaimas žinojo, absoliučiai. Dokumentų - aš neturiu jokių dokumentų. Aš žinau tuos žmones, žinau kas gelbėjo, žinau jų pavardes. Dokumentų - nėra jokių dokumentų.
    • AK: Reiks paklausti jo, kas tas kaimas, kas tie išgelbėti ir gelbėtojai. Ir kodėl Riva Lozansky prisiminimai neišversti į lietuvių kalbą. Šalia Butrimonių išžudyti bent 740 žydų, išsigelbėjo tiktai 15, tai yra 2%.
    • Holokausto atlasas. „1942 m. balandžio 4 d. Butrimonių policija ieškojo besislapstančių žydų Žaliosios vienkiemyje. Dalis jų pabėgo. Likusius žydus – moteris ir vienkiemio savininko Golumbiauskų šeimą – suėmė ir patalpino daboklėje, iš kurios po kelių dienų išvežė į Alytų. 1942 m. balandžio 12 d. Daugų kolonijoje policija sulaikė 6 asmenų žydų šeimą. Gali būti, kad tai buvo iš Žaliosios vienkiemio pabėgusi žydų grupė. Visi jie buvo policijos sulaikyti ir sušaudyti. Anksčiau iš vienkiemio pabėgęs sužeistas žydas netrukus irgi buvo suimtas. Policijos viršininko J. Kvaraciejaus įsakymu jį sušaudė policininkai Jonas Steponkevičius ir Pranas Germanavičius Butrimonių žydų kapinėse.“ Riva Lozanski-Bogomolnaja (viena iš nedaugelio išgyvenusiųjų Butrimonių žydų) prisimena, kad keletas gražesnių merginų nebuvo sušaudytos kartu su visais – jos gyveno keletą mėnesių ilgiau nei kiti. Butrimonių valsčiaus policijos viršininkas L. Kasperiūnas-Kasperskis jas pasiliko taip vadinamam „haremui“. Vėliau ir jos buvo sušaudytos Butrimonių žydų kapinėse. AK: Lietuviai žydus gelbėjo nuo lietuvių.
  • Nutylėta?
    • 2015 metais liepos mėn. 23 d. devyniolika šviesuolių, jų tarpe Algis Ramanauskas, parašė Vilniaus savivaldybės merui Remigijui Šimašui: "Getų sukūrimas yra neatsiejama nusikaltimo, vadinamo Holokaustu, dalis. Neįsivaizduojama, kad žmogus, padėjęs tokiam nusikaltimui įvykti, nusiplenytų būti pagerbtas. Manytume, kad gerbdamas nužudytų Vilniaus žydų atminimą, miestas neturėtų toleruoti bet kokios pagarbos ženklų prie to nusikaltimo prisidėjusiems ir su nacių valdžia kolaboravusiems veikėjams. J. Noreikos antinacinė ar antisovietinė veikla veikla, negali pateisinti jo dalyvavimo Holokauste ir tapti pakankama priežastimi pagerbti jį atminimo lenta ar kitokiais būdais. Vilniuje neturėtų būti nei garbės lentų, nei gatvių ar mokyklų, kurios būtų pavadintos tokių žmonių vardais. Tas, kas nurodinėjo suvaryti žydus į getą ir dalijo grobtą aukų turtą nenusipelno būti pagerbtas atminimo lenta. Todėl prašome Jūsų nurodyti atitinkamoms miesto tarnyboms nedelsiant nuimti atminimo lentą, įrengtą Vilniuje, ant Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8,), skirtą Jonui Noreikai."
    • AK: Gal paskui A.Ramanausko vaizduotė prasiplėtė?

 

Mes, Lietuvos draugai,

Lietuvos vaikai, Lietuvos šalininkai,

puoselėjame

lietuvių, litvakų ir visų

draugystę


  • taisome santykius Lietuvoje ir išeivijoje
  • atjaučiame nuskriaustuosius
  • ištiriame nusikaltimus
  • mokomės iš istorijos
  • iškeliame pavyzdingai pasielgiusius
  • rauname bjaurus melus
  • plėtojame reikšmingus padavimus
  • atsiskleidžiame kūryba
  • skatiname tautiškumą
  • prasmingai leidžiame laiką
  • gražiai pabendraujame
  • kviečiame į pokalbį
  • praturtiname žiniasklaidą
  • palaikome pilietinę visuomenę
  • užtariame paprieštaraujančius
  • gerbiame Lietuvos Respublikos konstituciją
  • atsakome už ją paskelbiusią lietuvių tautą ir jos valios reiškėjus
  • giname Lietuvos nepriklausomybę
  • stipriname Lietuvos valstybę
  • vertiname jos narystę Europos Sąjungoje ir NATO
  • barame žmogaus teisių pažeidėjus
  • palaikome vienytojus
  • atskleidžiame skaldytojus
  • padedame Rusijai išsilaisvinti iš mus visus žeidžiančios Vladimiro Putino diktatūros
  • kovojame taikiai
  • slopiname smurtą
  • malšiname karą
  • vystome taikdarystę
  • kaupiame išmintį
  • skleidžiame meilę
  • kuriame šeimas
  • linksminame Dievą
  • rūpinamės žmonijos ateitimi
  • kiekvienas paskirai, susibūrę su kitais, ir visi kartu vedame nesibaigiantį pokalbį, kas esame mes, Lietuva, lietuvių tauta, Lietuvos valstybė, ir kitos mūsų draugystei svarbios tapatybės.

  • Kviečiame visus prisijungti. Šioje saviveikloje draugiškai ir geranoriškai palaikome vienas kitą ir visus. Esame:
  • Dalia Epšteinaitė, Silvia Foti, Linas Vildžiūnas, Evaldas Balčiūnas, Dobilas Kirvelis, Arkady Kurliandchik, Henrikas Juodiška, Regina Kopilevich, Antonio Chiaese, Algimantas Smolenskas, Dovid Katz, Chaimas Bargmanas, Valdas Valiūnas, Andrius Kulikauskas.


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 lapkričio 24 d., 15:01